Mokytojas atsako į penkis FASOUL klausimus apie savo kelią, įkvėpimą ir požiūrį į muziką.
01Kaip ir kada supratai, kad esi linkęs į muziką?
Gan linksma istorija. Man buvo gal šešeri ir man be galo patiko vienas bendraamžis – taip patiko, kad dabar net vardo nebeatsimenu. Sugalvojau, kad jei dainuosiu, gal jam patiksiu. Taip viskas ir prasidėjo: muzika pamažu ir visiškai natūraliai tapo svarbesnė už berniukus, ir štai jau didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenu kartu su ja.
02Ar artimieji palaikė tavo pasirinkimą?
Užaugau šeimoje, kurioje muzika nebuvo prioritetas – ji buvo vertinama labiau kaip gražus hobis. Mano artimieji patys neturėjo galimybės taip artimai jos pažinti, todėl, matydami, kad aš vis giliau neriu į paslaptingą muzikos pasaulį, iš didelės meilės man ilgą laiką abejojo ir net bijojo mano pasirinkimo. Tačiau šiandien jaučiu, kad mano aplinka vis labiau pripažįsta tai, kuo aš gyvenu ir kvėpuoju.
03Kokiam muzikos žanrui teiki pirmenybę?
Dainuojamoji poezija ir populiarioji muzika – du mano širdžiai ir vidiniam vaikui artimi žanrai.
04Kaip matai savo ateitį muzikoje?
Kai kurie norai mėgsta tylą, tačiau tikiu, kad ateityje per muziką pasieksiu vis daugiau žmonių širdžių, o išmokti noriu visko – nuo grojimo būgnais iki muzikos pasaulio paslapčių.
05Ką patartum žmogui, kuris dar nedrįsta išbandyti muzikos?
Kartais nedarome dalykų, nes bijome išeiti iš komforto zonos arba jaudinamės, ką pagalvos kiti. Bijoti ir jausti jaudulį yra visiškai normalu, ypač merkiant kojas į dar neištyrinėtus vandenis. Jei širdis sako „noriu pabandyti“, verta tai daryti, net jei labai baisu. Iššūkių nereikia bijoti ar nuo jų slėptis – juos reikia sutikti akis į akį. Naujos patirtys mus augina, nesvarbu, kokios jos būtų.
