Vardas Pavardė: Arminas Griesius
- Instrumentai: Elektrinė gitara, akustinė gitara, bosinė gitara.
- Patirtis: Gitara groju 11 metų, per šį laikotarpį kūriau muziką su keliomis grupėmis, grojau muzikinėse roko operose, miuzikluose bei televizijos projektuose.
- Apibūdink save: Nors gitara groju dar mažiau, negu pusę savo gyvenimo, muzika mane lydi jau nuo pat mažų dienų. Visada buvau atviras pokyčiams, tad pradėjęs muzikos mokyklą akordeonu ir ją užbaigęs saksofonu pagaliau atradau gitarą. Manau, kad neegzistuoja toks dalykas, kaip “per vėlu”. Tad net ir pasukęs į kitą pusę nuo meno, pamažu pradėjau suprasti, kad be jo aš savo ateities sieti nenoriu, mečiau “Planą B” ir vėl grįžau prie “Plano A” ir šiuo metu studijuoju Muzikinį Teatrą Vilniaus Kolegijoje.
1. Papasakok, kaip ir kada tu supratai, jog esi linkęs į muziką?
Supratau, kad esu linkęs į muziką, kai penktus metus užbaigęs muzikos mokykloje akordeonu ją mečiau, tačiau, nepraėjus nė vieniems metams pasiilgau to, ir tapo aišku, kad muzika – mano dalykas, tad pakeitęs akordeoną saksofonu grįžau toliau muzikuoti. Atsiradus gitarai, šis polinkis patrigubėjo.
2. Ar tėvai palaikė tavo pasirinkimą, ar teko susidurti su sunkumais einant link savo svajonės?
Tėvai visuomet palaikė ir iki šiol palaiko visas mano menines veiklas, jie buvo pirmieji paskatinę mane pasirinkti šį kelią.
3. Kokiam muzikos žanrui tu teiki pirmenybę?
Atsidarius mano playlist’ą galima išvysti visko : nuo Edward Grieg’o iki Skrilex’o (buvo laikotarpis..), tačiau pačiam groti labiausiai patinka alternative rock’ą, gypsy punk‘ą, funk’ą bei lengvesnį metalą.
4. Kaip tu matai savo ateitį susijusią su muziką? Ar nori išmokti kažko naujo, galbūt turi naujų idėjų?
Didžiąją savo gyvenimo dalį matau scenoje, kadangi šiuo metu pats dar studijuoju, kažko naujo išmokstu kiekvieną dieną tam, kad galėčiau būti dar geresnis atlikėjas, muzikantas, dainininkas, ar aktorius.
5. Ką tu patartum žmogui, kuris norėtų išbandyti save muzikos sferoje, tačiau dar nėra apsisprendęs. Kaip reikia paskatinti išbandyti save ir padėti atsiskleisti savo norui?
Kaip ir minėjau anksčiau, “per vėlu” nebūna. Prie šios frazės pridurčiau dar vieną – “kada, jeigu ne dabar?”. Išbandyti reikia viską, o išbandžius galima jau ir apsispręsti ar tęsti. Tad nebijokite klysti ir bandykite viską.