Vardas Pavardė: Emilija Petrošaitė
- Instrumentai: vokalas, pianinas.
- Patirtis: Pradėjau dainuoti pradinės mokyklos chore, o vėliau įstojau į meninės pakraipos mokyklą, kur vyko intensyviausias mano muzikos pasaulio pažinimas – nuo dainavimo ansambliuose iki koncertų su solinėmis autorinėmis dainomis. Kūriau daug muzikos tiek gyvai, tiek naudodama įvairias kompiuterines programas, bendradarbiavau su vietiniais kūrėjais ir muzikos entuziastais. Klaipėdoje mokiausi scenos kalbos su teatro profesionalais. Atsikrausčiusi į Kauną, įstojau į Vytauto Didžiojo universiteto Populiariosios muzikos atlikimo programą ir šiuo metu intensyviai dirbu su autorine kūryba ir dainuoju alternatyviosios muzikos grupėje.
- Apibūdink save: Manau, kad esu tikras „labradoras“. Labai myliu žmones, mane visada traukė jų vidinis pasaulis: tai, ką jaučia, mąsto ir svajoja. Visada palaikysiu kitą žmogų, apkabinsiu, jei sunku, išklausysiu be vertinimų. Man svarbu ne tik padėti, bet ir būti šalia, kai to reikia.
1. Papasakok, kaip ir kada tu supratai, jog esi linkęs į muziką?
Gan linksma istorija. Man buvo gal kokie šešeri, ir man be galo, be proto patiko vienas bendraamžis (taip patiko, kad dabar net vardo nebeatsimenu). Sugalvojau, kad jei dainuosiu, gal jam patiksiu. Taip viskas ir prasidėjo, muzika pamažu ir visiškai natūraliai tapo svarbesnė už berniukus, ir štai jau didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenu kartu su ja.
2. Ar tėvai palaikė tavo pasirinkimą, ar teko susidurti su sunkumais einant link savo svajonės?
Užaugau šeimoje, kurioje muzika nebuvo prioritetas – ji buvo vertinama labiau kaip gražus hobis. Mano artimieji patys neturėjo galimybės taip artimai jos pažinti, todėl, matydami, kad aš vis giliau neriu į paslaptingą muzikos pasaulį, iš didelės meilės man, ilgą laiką abejojo ir net bijojo mano pasirinkimo. Tačiau šiandien jaučiu, kad mano aplinka vis labiau pripažįsta tai, kuo aš gyvenu ir kvėpuoju.
3. Kokiam muzikos žanrui tu teiki pirmenybę?
Dainuojamoji poezija ir populiarioji muzika – du mano širdžiai ir vidiniam vaikui artimi žanrai.
4. Kaip tu matai savo ateitį susijusią su muziką? Ar nori išmokti kažko naujo, galbūt turi naujų idėjų?
Na, kai kurie norai mėgsta tylą, tačiau tikiu, kad ateityje per muziką pasieksiu vis daugiau žmonių širdžių, o išmokti noriu visko: nuo grojimo būgnais iki muzikos pasaulio paslapčių.
5. Ką tu patartum žmogui, kuris norėtų išbandyti save muzikos sferoje, tačiau dar nėra apsisprendęs. Kaip reikia paskatinti išbandyti save ir padėti atsiskleisti savo norui?
Kartais nedarome dalykų, nes bijome išeiti iš komforto zonos arba jaudinamės, ką pagalvos kiti. Bijoti ir jausti jaudulį yra visiškai normalu, ypač merkiant kojas į dar neištyrinėtus vandenis. Jei širdis sako: „noriu pabandyti“, – verta tai daryti, net jei labai baisu. Iššūkių nereikia bijoti ar nuo jų slėptis – juos reikia sutikti akis į akį. Naujos patirtys mus augina, nesvarbu, kokios jos bebūtų.